- vąškaras
- vą̃škaras sm. (3b) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; M 1. MitII129, LsB177, K.Būg, DŽ, Lkč, Vlkj, Rs, Erž kablys (ppr. ant karties, vielos ar grandinės) katilui pakabinti, verdant ant ugniakuro ar kamine: Vą̃škarą nuleisk žemyn Grk. Katilas … buvo pakabinamas ant pritvirtinto prie sienos vąškaro, pakeliamo ar nuleidžiamo pagal reikalą MLTEII235. Priemenėje ant vąškaro kažin kas smarkiai virė ir putojo katile LzP. Priežadoje ruseno anglys, ir viršum jų kabojo didelis katilas, vąškaru pasietas ant geležinio kobinio M.Katil. Ant vąškaro pasietame katile kažkas virė, kunkuliavo M.Katil. ^ Galva kai kopūstas, nosis kai[p] vą̃škaras [p]Lkš. 2. K.Būg(Jnš), E(Bsg), DŽ, Šln, Škn, Krp kibiro, katilo ir pan. lankas, pasaitas: Mano viedro vą̃škaras iškrito Grz. Viedrai būdavo mediniai, lankas medinis, vąškariùkas paimt būdavo vielos Sdb. Nupirkai katilą be vąškarė̃lio Srv. 3. E(Ar), Rs, Jsv žr. vąšas 2: Besemiant vą̃škaras nutrūko Jd.
Dictionary of the Lithuanian Language.